pipsėti

pipsėti: pipsė́ti, pìpsi, -ė́jo 1. intr. cypsėti (apie paukščius): Jau viščiukus turbūt šalna pagavo, kad taip pìpsi Žvr. Geltonosios kielės linksmai pipsėjo, vaikščiodamos po pievą V.Piet. Paukštis švelnia gerklaite pipsi rš. 2. intr. Klvr, Ml verkšlenti: Tas vaikas pipsi, gal serga? Slk. Nepipsėk, bo da beržinės košės pridėsiu Ssk. Jaunoja sėdi ažustalėj, šnipsi, pìpsi Rš. ^ Ko čia pipsì, gal an pečiaus lipsi? (juok.) Sb. 3. intr. stenėti, pukšėti, dejuoti (sergant): Jau pernai ir šiemet diedukas visa žiema pìpsi pìpsi, o vis nemiršta Alvt. 4. tr. rūkyti čepsint lūpomis, papsėti: Jis tylėjo, ramiai sau pipsėdamas liuiką Vaižg. Sueję prie šulinio, liuikutes pìpsi ir kalbas apie praeitus laikus Ds. Kaip tau nenusbosta toj smarvė (pypkė) pipsėt! Ldk. 5. intr. NdŽ kritinėti, kraičioti su garsu. \ pipsėti; papipsėti; supipsėti

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

pipsėti — vksm. Kielės pipsėjo, váikščiodamos po pievą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
papipsėti — papipsėti, pàpipsi, ėjo intr. kiek paverkšlenti: Papipsė̃s ir vėl nurims, tik niekas neužtarkit Ssk. pipsėti; papipsėti; supipsėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pipsėjimas — sm. (1) → pipsėti 2: Sužiūrėsi da vaiko pipsėjimo! Ssk … Dictionary of the Lithuanian Language
supipsėti — supipsėti, sùpipsi, ėjo intr. pradėti verkšlenti, sušniurkšėti: Tik supipsėk nors kartą, vėl pažiūrėsiu, kur kojos dygsta (mušiu) Ssk. pipsėti; papipsėti; supipsėti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias